Kai kaimynai peržengia ribas

Kartais pasiklausymo iranga gali peržengti tam tikras ribas. Taip nutiks, jeigu galvosime, kad bet kokie kaimynų veiksmai, nukreipti prieš mūsų privatumą, yra neleistini. Tai, kiek mes galime stebėti ir sekti kitus, iš dalies apriboja įstatymas. Tačiau yra ir savaime suprantamų dalykų, ką galima daryti, o ko nereikėtų. Štai vienos šeimos istorija parodė, kad kaimynai tikrai perdėjo, stebėdami juos.

Filmuoja kaimynų langus

Pirmiausia šeima pastebėjo, kad į juos yra nukreiptos slaptos kameros. „Man sūnus pradėjo sakyti, kad kartais mato priešakiniuose languose sumirksinčią lemputę, kartais dėdė kažką žiūri panašiai toje vietoje. Mes su vyru ilgai nekreipėme dėmesio, bet kartą aš pati tai pamačiau, kai naktį staiga išjungiau šviesą. Ten tikrai kituose languose švietė lemputė. Kitą dieną, būtent dienos metu, specialiai išėjau į balkoną su didžiuliais juodais akiniais, neva skaityti žurnalo. Bet iš tiesų labai gerai įsižiūrėjau – kaimynų iš priekinio namo languose buvo kamera, nutaikyta tiesiai į mūsų langus. Ar tai normalu? Aš tiesiog pasibaisėjau“, – sako moteris. Šiai šeimai teko eiti pas tuos kaimynus ir aiškintis, kas ten vyksta. Tačiau pasikalbėjus, problema buvo išspręsta. Vyras tikino, kad filmuoja jis mašinų aikštelę dėl savo automobilio saugumo, tačiau buvo pasakyta, kad jeigu jis iš tiesų nenukreips kameros į aikštelę (dažnai jo mašina stovėdavo net kitoje namo pusėje, nematomai per šiuos langus), tai bus atsiųsta policija. Nuo to laiko jausmas, kad yra stebimi, o ir pati filmavimo kameros lemputė, tiesiog pradingo.

Klausosi per sieną pokalbių

Kitai šeimai, apsigyvenusiai sename daugiabutyje, su ypatinga sekimo įranga susidurti neteko, tačiau šeima pastebėjo, kad jų pokalbių tikriausiai kažkas klausosi. Apie tai išdavė keisti traškėjimai iš sienos. O kartą kažkas nusičiaudėjo visai prie ausies – tiesiai per rozetę. Tada staiga pasigirdo nubėgantys žingsniai. Teko pasibelsti pas kaimynus ir išsiaiškinti, kas vyksta. Paaiškėjo, kad už sienos buvo vaiko kambarys, ir būtent vaikas kažkodėl slapta klausydavosi pokalbių. Berniukas pasakė, kad jam visada buvo tiesiog labai įdomu sužinoti, kas ten yra anapus sienos. Taigi, kaimynai jį atsivedė, parodė kambarį, ir susitarė, kad berniukas daugiau taip niekada nedarytų. Berniukui buvo gėda ir jis pažadėjo daugiau taip nedaryti. Kaimynai juk turi gyventi draugiškai, ir pirmiausia visus klausimus bandyti išspręsti taip, ir tik galiausiai, jeigu neina susitarti, imtis skundų ir kitų priemonių.